(Ne)idealas

Norėčiau šiame įraše paliesti du aspektus: apie "ką" ir "kaip" daryti.

Kas čia svarbiausia? Galbūt būtent Daryti. Nes tada atsiranda visi "ką" ir "kaip". Noras veikti, kurti, judėti, t.y. daryti sukuria daugybę klausimų, atveria daug nežinomybės sričių, bet atitinkamai ir galimybių.

KAIP daryti?

Mano nuomone - pilnai, visavertiškai, 100% susitelkiant į konkrečią užduotį, kad būtų kokybiškas rezultatas. Daryti iš širdies, iš noro padaryti atsakingai, vertingai.

Pirmiausia susitelkti ne į tai, ką apie mane pagalvos, kaip aš turiu atrodyti, kalbėti, apsirengti, o būtent į tai, KĄ aš darau ir KAIP aš noriu, kad tai būtų padaryta. Tada ateina rezultatai. Ir žmonės. Ir projektai.

Ir tu dirbti lygiai taip pat įsitraukiant ir "mažam" projektui ir "dideliam", skirtumo kokybės prasme nėra. Nes jei myli tai, ką darai, darai iš visos širdies.

KĄ daryti?

Mane anksčiau stebino, kad dideli verslai irgi (ne)idealas ir turi tiek daug dalykų, kuriuos dar galima būtų patobulinti.

Matyt, kad idealų nėra, ir tai, KĄ darai, neprivalo būti idealu, tobula. Jeigu darai, pradedi veikti - tai jau vertybė.

Galbūt tai ir yra idealas? Tu darai. Darai kaip šiuo metu moki, iš visos širdies su siekiu augti ir mokytis daryti geriau ir geriau.

Viskas auga, žingsnis po žingsnio. Ir su kiekvienu žingsniu atsiranda sritys, kurias tenka tobulinti, gerinti. Mokytis kažko naujo ir keistis, gerinti(s).

Idealas - siekiamybė, bet ne tikslas. O tikslas - konkretus, išmatuojamas, aiškus, realus, pasiekiamas, įgyvendinamas. Jo žingsniai suplanuojami.

Linkiu Jums šiek tiek skirti laiko sau ir prisiminti savo "Kaip" - kaip buvo atliktas darbas, kai 100 procentų buvote įsitraukę į jį su įdomumu, motyvacija, energija?

Ir prisiminti savo "Ką" - ką mėgstate daryti su tokiu įsitraukimu, kas ne atima, o duoda energijos?

Kai galbūt pavargsta kūnas/protas, bet pailsi ir pasidžiaugia siela.