Stebėjau realią situaciją.
Lokacija: Oro uostas.
Aplinka: mažas stendas, kur galima nusipirkti saldumynų, lengvų skanėstų, vandens, šaltos kavos ir t. T.
Aptarnavimas: pardavėja, kuri turi ne tik kasininkės funkcijas, bet ir pertraukėlėse tarp aptarnavimo greituku nuvalo stalus, grindis ir t. T.
Grindys. "Švarios ar ne švarios, štai kur klausimas."
Pardavėja ką tik jas rūpestingai prie kasos, kur guli prekės, nuplovė, ir jos šlapios.
Klientas jau ketina eiti prie kasos nusipirkti sau kažkokio skanėsto, ir girdi:
- Ne, ne, ne - ir rodoma į šlapias grindis užsieniečiui pirkėjui.
Klientas žengęs žingsnį link pirkimo apsisuka.
Pardavėja padvejoja ir vos po minutės pakviečia pirkėja balsu prieiti.
Bet momentas jau praėjo.
Jis mato, jis girdi, bet ignoruoja ir nebeeina.
Sąlyčio taškų daugybė. Ir ne visada vadovas ar konsultantas gali žinoti, kokius ir kaip galima pagerinti, nebūdami "laukuose" ir nematydami, pvz., realios aptarnavimo situacijos. Galima primėtyti daugybę "standartinių" variantų, ką galima pagerinti. O galima paanalizuoti, ką realiai galima pagerinti.
Tai tokia ta paprasta situacija ir paprasta mintis: jeigu kalbame apie sąlyčio taškų gerimą, norint geresnio rezultato, konsultantui pirmiausia geriau gyvai apsilankyti toje aplinkoje ir pastebėti situaciją iš šalies, jeigu tokia galimybė yra.
Tikėtina, kad jeigu pats atsakingas lyderis stebėtų aplinką ir pardavėjas/a tai matytų, tokia situacija galėtų ir neatsitikti. Todėl konsultantas čia gali pamatyti būtent tikrą procesą. Jeigu bus tinkamu laiku tinkamoje vietoje.
Žinant, kaip vyksta veiksmas ir su kokiomis problemomis/situacijomis susiduria darbuotojai, klientai, paskui jau galima dirbti su komanda.
Čia ne tik apie šlapias grindis, pardavėją, bet ir apie kultūros ypatumus. Vieni pirkėjai prieitų, kiti - ne. Bet tai kita tema. Daug dar galima aspektų paliesti.
Bet akimirkoje, kol laukiau lėktuvo, tiesiog norėjau su Jumis pasidalinti mintimis.
Efektyvių sąlyčio taškų Jūsų organizacijoje.